lyjant
aš sutikau ją lyjant lietui
tada dar lydavo gražiai
jos akys buvo mėlynos
ir aš jose
atrodydavau
mėlynai
ji nekalbėjo daug
žiūrėjo
į mane mėlyną
sulijusį
nuo jos akių
per tokį lietų
kokį …
tarytumei švelnus niekas
Dangus virš miesto kabo žemai, sunkus ir priplėkęs, lyg drėgnas, po radiatoriumi pamirštas rankšluostis. Miesto arterijos užkimštos lėtai slenkančia, dūminančia metalo mase. Žvilgsnis čiuožia per nublukusius fasadus, per mirksintį, pusiau perdegusį vaistinės kryžių,
su lėktuvais dar niekad
nevalgiau pietų ir vyno negėriau
nemačiau kaip iš jų išgaunamas pienas
kaip iš pieno plakas lėktuvų grietinė
ir mušamas sviestas
bet labiausiai gailiuos pražiūrėjęs
kaip jie sklendžia į saulę …
pasikinkęs į kojas
laimę aš nueisiu
toliau už jūrą
pasikinkęs į pirštus
saulę aš matysiu
daugiau už auksą
pasidėjęs kojas ant
stalo aš kalbėsiu
apie savo burną
sukietėjęs nuo sunkių
batų aš riedėsiu…