kaip žuvis

jeigu taip sustojus pagalvoti tai kiekviena diena praeina triukšme ir sumaištyje.

aplinkui tiek visko vyksta, barška, tarška. Daužosi mašinų ir laiptinių durys. Kažkur laša vanduo, kažkur cypia vaikai. Ūžia parduotuvės, čeža poliesterinės striukės.

bet mes kažkaip sugebame visame tame gyventi ir neišprotėti. Matyt todėl, kad patys esame dalis viso šito triukšmingo fono kurį manau drąsiai galima vadinti gyvybe.

tai yra žemės gyventojams reikalinga gyvenamoji flora fauna kurioje galima valgyti ir daugintis 🙂 Kurioje turi teisę gyvuoti idėja, kad galiausiai kažkur įlindęs pailsėsi. Nors iš tiesų tai yra mums, kaip oras ir jeigu pavyktų „pailsėti“ per ilgai pasidarytų baisu.

kaip toje alegorijoje apie žuvį kuri norėjo iššokti iš akvariumo neva ten yra kažkas kitaip, gal būt net geriau :)))