renkame akmenukus

kaip gali išmokti tai apie ką nenutuoki egzistuojant. Negali juk užsinorėti nuvykti į šalį nežinodamas, kad tokia yra. Į mėnulį galima norėti nuvykti nes visi jį mato danguje, bet apie tai ko nežinai neįmanoma pagalvoti. Mūsų protas kuria istorijas tik apie tai ką jau žino. Tai liūdna.

todėl visi išradėjai kol neišgarsėja visiems atrodo išprotėję nes jie bando nuvykti ten kur nežino. Jie bado aklai. Sprogdina, degina, keliauja ten kur akys mato.

tie kas ieško meilės ir tie išprotėję išradėjai tai tokie pat žmonės. Keliaujantys nežinia kur, ieškantys nežinia ko. Vedami kažkokio vidinio neišsipildymo jausmo. Renkantys prie jūros akmenukus.