skaitome pabaigas

net būdamas šalia ėmiau jausti ilgesį, tarytum skaityčiau knygos pabaigą. Lyg koks be galo pastabus detektyvas žvalgau kiekvieną jausmo milimetrą.

dėl to ir vaikščioti ir kalbėti ėmiau tyliau. Dabar turi pasirodyti patys svarbiausi įvykiai, kurie apspręs visą siužetą. Ir paaiškės ar mums patiko ši knyga ar ne.

***

jeigu būtų galima pačiam keisti įvykius pakoreguoti, kad pabaigos būtų gražesnės.

kad mažiau mirtų teigiamų herojų. Arba, kaip tik, kad būtų daugiau intrigos ir išgyvenimų, negailint nei gražių nei gerų. Daugiau persekiojimo, įtarinėjimų ir nešvarių žaidimų.

šiaip tai kas nepatinka galima neskaityti, užversti knygą ir eiti miegoti arba praversti pusę herojaus gyvenimo ir skaityti toliau nuo tos vietos kur jie laimingai ir gražiai gyvena be jokių rūpesčių.

tokie, kaip gulbių porelė pavaizduota ant vonios kilimėlio.

***

tik knygose yra pabaigos, gyvenime ne. Taip atrodo tik dėl to, kad mūsų gyvenimai per trumpi nematome nei penktadalio gal net šimtadalio viso scenarijaus.

kuomet liūdna vadiname pabaiga, kuomet linksma vadiname pradžia.

kuomet gera niekaip nevadiname, nes nelieka jokios prasmės ką nors, kaip nors vadinti.