Viskas

buvo rytas
buvo atėjęs
buvo vynas, alus
vynuogių kekės
kažkas kam neleidau išsprūst
buvo žydra
buvo dangus
buvo debesys plaukiantys ant nugaros
buvo žvaigždės pasėtos ant ežero dugno ir
matėsi, kaip iš jų išsirita sraigės
man nebuvo dar taip niekados, kaip nebuvo
tik kartais paklystu
ir atrodo, kad
nieko nebėra
ko dar bus