kelkis
krisk ir miegok
kol pats Dievas
neateis ir
nepažadins
ir ne šiaip sau
o, kad su gėlėmis
su gimtadienio
tortu
su savo paradiniu
nuogo kūno
rūbu
toks
žilas
sudžiūvusiomis
lūpomis
prie tavo
pilvo…
tarytumei švelnus niekas
ten nieko nėra
sakė zuikis
žiūrėdamas
tiesiai
į drevę
ten nieko nėra
netgi garso
nuo lašo
iš tavo
akies
ten nieko
nėra
net pasaulio
kuris atsiranda
ir dingsta
kuomet
pasislepia
saulė
ten nieko…
penktadienį du vyrai
išėjo prie upės
išsimaudyti
moteryje
vanduo buvo minkštas
kaip kadaise
stipriausią jaudulį
sukėlusios krūtys
kadangi jie buvo vyrai
viską kas juose
vyko jie vertino
egzistencialiai
-vanduo tarsi išaustas iš nebūties …
dienos tiesiog bėga lyg išsigandusios, jau nebeatsimenu kuomet jaučiausi, kad viskas savo ruožtu viskas nuosekliai: dabar keliuosi, valgau, kava, mergina, sumuštinis, darbas, graži diena, mašina, parkas, vakaras, kerinčios akys, vynas, muzika, miegas ir …
sakiau, kad noriu
būti su tavim
daugiau
daugiau nei
turim laiko
o tu sakei
kad viskas bus
gerai
nes visas laikas
mums seniai
ištirpo
tada kai
pirmą kartą
susitikom
…