tarytumei švelnus niekas
net būdamas šalia ėmiau jausti ilgesį, tarytum skaityčiau knygos pabaigą. Lyg koks be galo pastabus detektyvas žvalgau kiekvieną jausmo milimetrą.
dėl to ir vaikščioti ir kalbėti ėmiau tyliau. Dabar turi pasirodyti patys svarbiausi …
sunkiausia
patikėti
kad
savaime
pučia vėjas
auga gėlės
laimingai
gyvena
žmonės…
grynai kaip vynuogių kekės
grynai, kaip beribiai ežerai
kartoju sau ir nesurenku
daugiau nei minčių nei žodžių
būti paprastesniu ir būtinai
nuoširdžiu sau ir kitiems
tie kas kūrė kalbą
tikiuosi jautėsi, kaip …
