išvažiuoju
gyventi į mišką
su stirnomis
ir vyturiais
kur kaimynė
varna

geria
kavą su
zuikiu
prie vieno
stalo

išvažiuoju

klausytis
ajerų muzikos
ir lietaus
nepaliaujamo
tarškėjimo
apie
gražiausią
nieką
visame
pasaulyje

klausytis

iki …

krisk ir miegok
kol pats Dievas
neateis ir
nepažadins

ir ne šiaip sau
o, kad su gėlėmis
su gimtadienio
tortu

su savo paradiniu
nuogo kūno
rūbu
toks
žilas
sudžiūvusiomis
lūpomis

prie tavo
pilvo…

ten nieko nėra
sakė zuikis
žiūrėdamas
tiesiai
į drevę

ten nieko nėra
netgi garso
nuo lašo
iš tavo
akies

ten nieko
nėra
net pasaulio
kuris atsiranda
ir dingsta
kuomet
pasislepia
saulė

ten nieko…

penktadienį du vyrai
išėjo prie upės
išsimaudyti
moteryje

vanduo buvo minkštas
kaip kadaise
stipriausią jaudulį
sukėlusios krūtys

kadangi jie buvo vyrai
viską kas juose
vyko jie vertino
egzistencialiai

-vanduo tarsi išaustas iš nebūties …

jeigu moteris

atsisėda ant akmens

tai tas

akmuo

tampa miestu

jeigu į tą miestą

ateina

vyras

tas miestas

tampa

namais

…