dienos tiesiog bėga lyg išsigandusios, jau nebeatsimenu kuomet jaučiausi, kad viskas savo ruožtu viskas nuosekliai: dabar keliuosi, valgau, kava, mergina, sumuštinis, darbas, graži diena, mašina, parkas, vakaras, kerinčios akys, vynas, muzika, miegas ir …

net būdamas šalia ėmiau jausti ilgesį, tarytum skaityčiau knygos pabaigą. Lyg koks be galo pastabus detektyvas žvalgau kiekvieną jausmo milimetrą.

dėl to ir vaikščioti ir kalbėti ėmiau tyliau. Dabar turi pasirodyti patys svarbiausi …