gražu ir bjauru
iš pradžių jis tik grasino – dangus patamsėjo iki šlapio asfalto spalvos, o oras prisipildė drėgnų dulkių ir laukimo kvapo. Tada krito pirmas lašas. Sunkus, vienišas, palikęs ant įkaitusio šaligatvio tamsią, greitai išnykusią …
tarytumei švelnus niekas
iš pradžių jis tik grasino – dangus patamsėjo iki šlapio asfalto spalvos, o oras prisipildė drėgnų dulkių ir laukimo kvapo. Tada krito pirmas lašas. Sunkus, vienišas, palikęs ant įkaitusio šaligatvio tamsią, greitai išnykusią …
saulė, perpjauta horizonto ašmenimis, lėtai kraujavo į vėsią jūros vonią, ir tas kraujas nudažė debesų papilves tokia banaliai dramatiška spalva, kad norėjosi prisidegti dar vieną, nors ir pirmoji dar nebuvo surūkyta. Ji buvo …
galbūt tik tokia diena. Viena iš tų, kai miestas, paprastai pilkas ir susiraukęs it senis, kuriam spaudžia batai, staiga nusimeta kelis dešimtmečius ir trumpam vėl pasijunta jaunas. Saulė, lyg netyčia radusi plyšį tarp …
išvažiuoju
gyventi į mišką
su stirnomis
ir vyturiais
kur kaimynė
varna
geria
kavą su
zuikiu
prie vieno
stalo
išvažiuoju
klausytis
ajerų muzikos
ir lietaus
nepaliaujamo
tarškėjimo
apie
gražiausią
nieką
visame
pasaulyje
klausytis
iki …
ten nieko nėra
sakė zuikis
žiūrėdamas
tiesiai
į drevę
ten nieko nėra
netgi garso
nuo lašo
iš tavo
akies
ten nieko
nėra
net pasaulio
kuris atsiranda
ir dingsta
kuomet
pasislepia
saulė
ten nieko…